Kaunas2022

MODERNAUS MENO KELIAIS

Kauno modernaus meno fondo (KMMF) organizuojamas projektas „Modernaus meno keliais“ – tai trumpa kelionė po dailininkų kūrybinėmis nuotaikomis prisodrintą  XX amžiaus  miestą.

Yra daug maršrutų Kauno mieste. Rengdami kelionę „Modernaus meno keliais“, mes galvojome apie praeito amžiaus dailininkus, vaikščiojusius savo keliais ir apie jų paliktus „pėdsakus“ šiandieniniame mieste. Toks dailininkų maršrutas skiriasi nuo įprastų, kuriuos galima pradėti nuo vieno taško ir užbaigti kitame taške. Maršruto kelionė sudėliota ne tiek iš menui įprastų taškų (muziejai, memorialiniai namai), bet iš mažiau ar daugiau žinomų miestų vietų, kurios miestiečiams ne visada asocijuojasi su menais. Todėl dabar, išgirdus vieną ar kitą istoriją, susijusią su modernistine daile, jos gali atsiskleisti naujai. Šiame maršrute sužymėti taškai dažnai simboliniai, jie žymi daug daugiau, nei takas, namas, ar graži panorama, kartais – net ilgą ir ypatingą dailininko/ės gyvenimo ir kūrybos etapą.

Šioje kelionėje bent šiek tiek rekonstruojame praėjusio amžiaus dailės Kauno žemėlapį ir kviečiame žvilgtelėti į garsių menininkų – Antano Samuolio, Viktoro Vizgirdos, Antano Martinaičio, Laimos Drazdauskaitės, Leono Striogos, Vytauto Povilaičio, Rimvido Jankausko-Kampo, Roberto Antinio, Arūno Vaitkūno, Alfonso Vilpišausko, Aušros Andziulytės, Elenos Balsiukaitės, Aušros Vaitkūnienės, Edmundo Frėjaus, Eugenijaus Varkulevičiaus ir kitų – pamėgtas miesto vietas, kurios įkvėpė juos konkrečiu kūrybos etapu sukurti įsimintinus dailės darbus. Dailininkai pasirinkti neatsitiktinai, iš dalies, tai vėlyvojo modernizmo atstovai, kurie padarė didžiulę įtaką XX a. pab. Kauno dailei. Šių menininkų darbai sudaro Kauno modernaus meno fondo kolekcijos pagrindą.

Keliaudami „Modernaus meno keliais“, miestiečiai ir miesto svečiai gali ne tik pasivaikščioti Kauno modernaus meno fondo pasiūlytu maršrutu (maršrute 15 stotelių-vietų), bet ir pasinaudoti specialiai sukurtais stendais su QR kodais ir virtualiu žemėlapiu – šiose nuorodose patalpintos iliustratyvios nuotraukos, garso įrašai lietuvių ir anglų kalbomis apie lankomas vietas, menininkus, jų kūrybą. Virtualiai galima ne tik apžiūrėti menininkų kūrybą (išskirtiniais atvejais ir gyvai) bet ir savarankiškai pasigilinti žinias apie jų kūrybines biografijas Kauno modernaus meno fondo internetinėje svetainėje.  

Šis projektas, dokumentuojantis maršrutą leis XX amžiaus dailės žemėlapio vietoms gyvuoti ilgai ir savarankiškai (visi, turintys leidinį arba besinaudojantys el. platformos galimybėmis galės individualiai ar su grupe draugų patys sau surengti ekskursiją). Tikimės, jog šios sukauptos ir atrinktos dailininkų istorijos būdingos tam tikroms vietoms suteiks galimybę romantiškai ir turiningai pasivaikščioti po Kauną.

Projekto „Modernaus meno keliais“ komanda

Šioje namų galerijoje vyko dabar jau gerai žinomų Kauno dailininkių Aušros Andziulytės, Elenos Balsiukaitės, Aušros Barzdukaitės, Juditos Budriūnaitės ir kitų menininkų parodos. Galima teigti, kad ir pirmieji Kauno dailininkių sukurti objektinio meno kūriniai buvo pirmiausia išeksponuoti Kaune, K. Donelaičio g. 79-ajame […]

Rodyti žemėlapyje

Kauno meno mokykla, suvalstybinta ir oficialiai įkurta 1922 metais, – pirmoji tokio tipo mokykla Kauno mieste ir Nepriklausomoje Lietuvoje. Be visų nuopelnų mokyklai (ypatinga vieta, kurioje buvo kuriama XX a. Lietuvos dailės istorija), dar priskiriamas ir modernistinės tapybos, skulptūros, grafikos sužibėjimas, kurį puoselėjo tiek Justinas Vienožinskis, tiek jo mokiniai, susibūrę aplink grupę „Ars“. Į arsininkų parodas […]

Rodyti žemėlapyje

Vienas žinomiausių Kauno meno mokyklos auklėtinių – tapytojas Antanas Samuolis – savo intensyviausią kūrybinį gyvenimą praleido Kaune, Žaliakalnyje, gyvendamas Vaisių gatvės medinuke tarp sodo obelų. Vienintelė kelionė į užsienį tapytojui buvo liūdna, priverstinė dėl ligos – 1939 m. su gydymu susijęs išvykimas iš Kauno, iš Lietuvos, į Šveicarijos ligoninę, kurioje dailininkas ir mirė skurde, palaidotas be […]

Rodyti žemėlapyje

Robertas Antinis nuolatos eksperimentuoja. Ne dėl to, kad nebūtų atradęs savo stilistikos ar metodo, bet dėl savo kūrybiško temperamento. Anot menininko, „kūrėjas turi būti jaunas, gaivališkas. Tas gaivalas, kitoniškumas, požiūris, supratimas, naivumas, nemokėjimas pasakyti, noras pasakyt arba, priešingai, nepasakyt, ir jo pasakymas yra kitoks nei nepasakymas, arba nepasakymas kitoks nei […]

Rodyti žemėlapyje

Rotušės a. 26/27 pastatų kompleksas XX a. pab. – XXI a. pr. buvo ir oficiali dailininkams skirta erdvė, ir neoficiali meniškos prigimties jaunuolių susibūrimų vieta. Ir dabar čia tebeveikia kavinė „Skliautai“ – tuo metu vadinta kultine laisvo pasaulio erdve. Kavinė mėgo savo publiką, dailininkams išduodavo savas korteles (tuo metu tai buvo naujovė), taip savotiškai paremdama ir inicijuodama savo narius į bohemišką […]

Rodyti žemėlapyje

Sovietmečiu vietoje Kauno meno mokyklos buvo įkurtas Stepo Žuko taikomosios dailės technikumas, sutrumpintai studentų vadinamas stepžuke. Ten XX a. 8 dešimtmetyje tapybą dėstė Alfonsas Vilpišauskas. Kuo įsimintinas šis mokytojas ir tapytojas? Su miestietiška dvasia ir ypač Kaunu jį sieja viena, bet labai stipri ir įtempta gija – jo mokiniai. Ne vienas jo buvęs mokinys gali prisiminti Vilpišausko moto, ką turi turėti […]

Rodyti žemėlapyje

Ilgą laiką mieste gyvavusi keturmetė dailės mokykla jau šiame amžiuje buvo pavadinta Antano Martinaičio vardu. Ši dailės mokykla garsi ne tik dėl čia dirbusio iškilaus XX a. dailininko, bet ir dėl kitų jo kolegų, bendraminčių. Su Martinaičiu kartu dirbo tapytojai Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Laima Drazdauskaitė, grafikas Edmundas Saladžius, akvarelininkas Algirdas Lukštas ir kiti, palikę neišdildomą įspūdį daugeliui […]

Rodyti žemėlapyje

XX a. 9 dešimtmetyje, grįžęs po studijų į Kauną, Arūnas Vaitkūnas pasirinko vieną jį užbūrusį motyvą – senos laiptinės atmosferą – ir kurį laiką tapybiškai jį tyrinėjo kaip savo savastį. Keliavęs per laiptinių pasaulį, turbūt kaip niekas kitas jis pamatė neįprastų rakursų, persivijusių turėklų, skersinių linijų ekspresijos, mįslingo vertikalių aukščio […]

Rodyti žemėlapyje

Vytautas  Povilaitis – tapytojas modernistas, daugiau nei prieš pusšimtį metų prikaustęs kauniečių žvilgsnius prie savo miesto urbanistinių peizažų paslapčių, ne vienam meno gerbėjui nutapęs portretą, o muziejams sukūręs monumentalių kompozicijų. Bet didžiausią susidomėjimą kėlė dar 1958 metais Povilaičio pradėtos tapyti abstrakcijos. Sovietmečiu abstraktusis menas buvo draudžiamas, kritikuojamas, cenzūruojamas, […]

Rodyti žemėlapyje

Atgimimo laikais, apie 1987–1988 metus, į Kauną iš Klaipėdos atvyko dirbti ir gyventi įdomus metalo skulptorius Edmundas Frėjus. Tuo metu jis buvo vertinamas už meistriškus ir funkcionalius metalo dirbinius, tam jis ir buvo pakviestas į Kauno radijo gamyklą „Banga“, kuri buvo įsikūrusi Prisikėlimo bažnyčios erdvėse. Jam buvo patikėti gamykliniai dalykai, susiję su metalo plastika. Visi greitai pamatė, kad tai labai […]

Rodyti žemėlapyje

Skverelyje prie Vytauto kalno, kur Laisvės alėja susijungia su gražiąja Trakų gatve, tyliai dunkso  skulptūra „Motinystė“ (1972). Grimztanti vešlių medžių šešėliuose ir, tikriausiai, daugeliui kauniečių nė nematyta. Susipažinti su ja tikrai verta. Tai garsaus Lietuvos menininko, lietuvių skulptūros patriarcho, Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos (g. 1930) kūrinys. Skulptorius visą ilgą savo gyvenimą gyvena […]

Rodyti žemėlapyje

Prisimindami Rimvido Jankausko-Kampo asmenybę ir kūrybą, beveik visi apie jį rašantieji nukeliauja į XX amžiaus 8–9 dešimtmečių Kauno ir Vilniaus miestų atmosferą. Išties, Jankauskas-Kampas – labai paveikus to meto kitokio gyvenimo pavyzdys. 8-ojo dešimtmečio Kaune jis buvo vienas iš Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo moksleivių, išsiskyrusių iš bendros eilinės masės. Tai matome ir to meto fotografijose […]

Rodyti žemėlapyje

Šis kvartalas dažniausiai vadinamas Šančių kareivinėmis dėl čia dar XIX a. iškilusių tipiškų raudonų plytų statinių. Kariniu miesteliu praminta vieta yra gana aiški, stačiakampio plano, pastatai išdėstyti tvarkinga seka, kaip kariuomenėje. Paradoksalu, tačiau tokiame militaristinės istorijos kvartale ilgainiui įsikūrė ir dirbtuves įsirengė daug kauniečių dailininkų. O kai kurie miestiečiai jau pervadina šią […]

Rodyti žemėlapyje

Kauno ypatinga panoraminė vieta – Santaka – yra daugelio tapytojų pasivaikščiojimų trajektorija. Aušra Andziulytė mėgsta čia vaikščioti, žiūrėti, matyti savo tapybinius vaizdus. Paveiksluose naudojami didžiuliai pilki fonai, išraižyti skaudžių linijų lyg siūlų, matyt, paimti iš šitų […]

Rodyti žemėlapyje

Kaune, važiuojant Radvilėnų plentu, žvilgsnis paprastai nukrypsta į Zoologijos sodą, viliamės bent akies krašteliu pamatyti nors vieną jo gyventoją. Bet siūlau pažvelgti ir į kitą plento pusę. Ten verta netgi sustoti. Ąžuolyno žalumos fone stūkso keturi didžiuliai reljefai, pastatyti čia apie 1990-uosius metus. Tai kauniečio Rimanto Šulskio (1943–1995) kūriniai bendru pavadinimu „Fauna“, sukurti 1979–1980 metais. […]

Rodyti žemėlapyje