Eugenijus Varkulevičius. Čepkelių raistas I. 2012. Drobė, akrilas, 200 x 150. Kauno modernaus meno fondas.
Aušra Andziulytė. Kita Nemuno pusė. 2008. Skarda, aliejus, 105 x 126. Autorės nuosavybė.
Kauno ypatinga panoraminė vieta – Santaka – yra daugelio tapytojų pasivaikščiojimų trajektorija. Aušra Andziulytė mėgsta čia vaikščioti, žiūrėti, matyti savo tapybinius vaizdus. Paveiksluose naudojami didžiuliai pilki fonai, išraižyti skaudžių linijų lyg siūlų, matyt, paimti iš šitų vietų.
Santaka – tapytojų vieta
Vaikštant pilkais takais, užsižiūrėjus į aštrius saulės blyksnius ir vandens tekėjimą, galima suprasti, iš kur atsiranda tas plieno atspalvių leitmotyvas, įvairiuose jos kūrinių cikluose užaštrinamas jautriomis ryškiomis linijomis. Sekdami vienur sausesnę, kitur pavarvėjusią ir vinguriuotą liniją kairėn ar dešinėn, aukštyn žemyn ar dar kaip nors kitaip, galime įsivaizduoti tapytojos ranką su teptuku, kartu ir įžiūrime vaizduojamą paviršių.
Tai gali būti Senamiesčio arba priešingos pusės Nemuno ir Neries krantai. Aušra Andziulytė čia vaikšto nuo vaikystės laikų: gyvenusi Benediktinių gatvės viduryje, ji su tėčiu sukdavo ratą Nemuno pakrantėmis, kol nukeliaudavo pas močiutę į Senamiestį. Šis mėgstamas maršrutas išlikęs iki šiol.
Gali būti, kad dėl to ir Aušros Andziulytės kūrinių paviršiai yra nebūtinai perspektyviniai, ne tolyn ar gilyn keliaujantys žvilgsniai, o tarsi išraižytas žemėlapis, kur daugiakampė forma ar jos kontūras žaidžia kaip judantis kūnas paieškos sistemose.
Aušra Andziulytė gimė 1961 Kaune. 1969–1980 mokėsi Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje (dabar – Kauno dailės gimnazija). 1981–1987 studijavo tapybą Valstybiniame dailės institute Vilniuje (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1987 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1990–2002 buvo menininkių grupės „Keturios“ narė. Nuo 1989 dirba Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje. Nuo 1990 – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Aušros Andziulytės kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, kiti privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Tapytojas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis yra vienas tų, kuriam pasivaikščiojimas pakrantėmis – ne tik susimąstymo kelias. Paprastai menininką nesunku sutikti Kauno senamiestyje pakeliui link Nemuno ar Santakos. Jis žiemą vasarą žingsniuoja siauromis gatvelėmis ar pakrante. Taip tyrinėja pakrantės „lobius“, kuriuos Nemunas dalinasi su žmonėmis. Jo takų trajektorijos, netgi su kliuviniais ir radiniais – akmenukais, plytų dalelėmis, iš Nemuno ar Neries ištrauktais vėjo, vandens ir laiko nugludintais keramikos gabalais, išlindusiais iš dumblo stagarais – perkeliamos tarsi šventas manuskriptas ant didelių formatų drobių.
Belygindamas rastus daiktus su meninėmis išraiškomis, Varkalis atranda naujų kūrybinių minčių savoms abstrakcijoms. Vandens stichija meistriškai sudoroja bet kokius daiktus, ir tapytojui belieka žavėtis daikto forma, pavidalu ar spalva. Jo kūriniuose bėgančios, susijaukusios ar nutekėjusios, susijungusios į santakas ir vėl ištekėjusios spalvotų upynų linijos nužymi visą menininko filosofiją. Joje viešpatauja gamtos sukurti dideli ar maži tvariniai (upė, krantas, skardis, grumstas ar šakelė), o žmogaus palikti pėdsakai fiksuojami nežymiai. Jie paprasčiausiai per maži, ir tik jų gausa parodoma kaip smulki intakų arterija, įsiliejanti į didžiausias gamtos stichijas.
Eugenijus Varkulevičius-Varkalis gimė birželio 28 d. Kaune. 1967–1975 mokėsi J. Naujalio meno mokykloje (dabar – Kauno dailės gimnazija). 1975–1981 studijavo tapybos specialybę Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1983 gyveno Dovainonyse, Beržore, vėliau – Šarnelėje. Sovietmečiu savarankiškai studijavo lietuvių liaudies tapybą, restauravo stacijas, tapė religinės temos paveikslus. 1990 m. išvyko į užsienį (Vokietija, JAV). Gyvendamas Niujorke dirbo rezidencijoje (Anthology Film Archives), kūrė ir filmavosi eksperimentiniuose filmuose, dalyvavo parodose, hepeninguose, festivaliuose, kūrė muziką Jono Meko, Juliaus Ziz filmams. Kartu su Jonu Meku ir Daliumi Naujokaičiu įkūrė grupę „Music on the 2nd Street“. Iliustravo daug Jono Meko ir kitų autorių knygų. 2005 grįžo į Lietuvą, dabar gyvena ir kuria Kaune.
Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno modernaus meno fondas, MO muziejus, kiti privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Grįžti į pagrindinį žemėlapį