Motinystė, 2011
medis, h 28

Senukas – Dangaus paukštelis, 2008
medis, h 27

Tylus kalbėjimas
medis, h 57

Sūnaus palaidūno sugrįžimas
medis, 28x19x9

Be pavadinimo, 1992
medis, 29x45x22

Būties dvelksmas 1996
medis, 35x10x12

Mergaitė ir paukštelis,
medis

Be pavadinimo
granitas, 67x60x25

Be pavadinimo
granitas, 67x60x25

Ramus miegas, 2003
medis, 13x63x21

Leono Striogos kūriniai viešose Kauno erdvėse

Skverelyje prie Vytauto kalno, kur Laisvės alėja susijungia su gražiąja Trakų gatve, tyliai dunkso  skulptūra „Motinystė“ (1972). Grimztanti vešlių medžių šešėliuose ir, tikriausiai, daugeliui kauniečių nė nematyta. Susipažinti su ja tikrai verta. Tai garsaus Lietuvos menininko, lietuvių skulptūros patriarcho, Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos (g. 1930) kūrinys. Skulptorius visą ilgą savo gyvenimą gyvena ir kuria Kaune. Daugelį metų skulptorius drožia kamerines skulptūrėles, dvasingus „medinukus“ interjerams. Jie puošia daugelio Kauno inteligentų namus, nelyginant Kazio Šimonio tapyba prieškariu. 

Kita Leono Striogos kūrybos pusė – dekoratyvinės statulos. Jos taip pat šalia mūsų. Kauno gatvėse ir skveruose jos taip įaugusios, kad dažniausiai yra net ir nepastebimos. Svarbiausias viešos erdvės skulptūras Leonas Strioga sukūrė XX a. 8 dešimtmetyje. Vien Kauno mieste galima pamatyti apie septynetą dekoratyvinių statulų. 

„Motinystė“ – taip pat yra skulptoriaus jaunystės metų kūrinys. 8 deš. menininkas dar tik ieškojo „savų“ temų ir asmeninio stiliaus. Atrasti tai buvo nepaprasta, nes Sovietų sąjungoje oficialiai buvo pripažįstamas tik realizmas ir ideologizuotos temos. Bet, kaip gerai žinome, kai kurie skulptoriai su sistema išradingai žaidė „katės ir pelės“ žaidimą: kad nereikėtų viešai erdvei kurti ideologizuotų paminklų, jie pasinėrė į gatvei skirtos dekoratyvinės skulptūros kūrimą. Pagrindine raiškos forma rinkosi moters figūrą ir atitinkamas abstrahuotas temas – motinystė, poilsis, šokėja, muzikantė ir t.t. Toks apibendrintas motyvas buvo parankus išradingiems formos eksperimentams. Leonas Strioga dar iki „Motinystės“ buvo išbandęs ir kampuotas kubistines, ir aptakias neoklasicistines ar liaudiškas formas. Kauno Ąžuolyne 1966 m. pastatyta jo dviejų figūrų kompozicija „Poilsis“. Lygia greta skulptorių domino ir primityvistinė meno kalba, archajinės liaudiškos formos. Šią kryptį Leono Striogos kūryboje atspindėjo kūriniai, skirti modernios architektūros restoranui „Trys mergelės“. Viena Leono Striogos skulptūra buvo įkomponuota interjere, kita – restorano prieigose. 1969 m. prie „Baltijos“ viešbučio (dabar – VDU bendrabutis) skulptorius visiems laikams atplukdė savo „Laivelius“. Anuomet jų prasmė ir formų abstraktumas sukėlė didelį meno cenzorių nepasitenkinimą, bet šis kūrinys išsilaikė savo pirminėje vietoje. „Laivelius“ galima pamatyti ir dabar, keliaujant Vytauto prospektu. 

Sugrįžkime prie pradžioje minėtos „Motinystės“, kurią ir pats skulptorius priskiria prie labiausiai nusisekusių kūrinių. Švelnios formos, lengvai banguojantis siluetas. Porėtu paviršiumi ramiai slysta šviesa ir šešėliai. Motina žvelgia žemyn, jos veido išraiška rami lyg renesansinės madonos. Švelniu rankų judesiu, nė nesiliesdama, ji globia mažą kūdikėlį. Tokia šios skulptūros plastinė kalba. Ją sąmoningai pasirinko menininkas, siekdamas išreikšti meilės ir globos temą. Tai lakoniškas ir apibendrintas šviesaus motiniško rūpesčio įvaizdis. Motinos ir vaiko figūrų dydžių kontrastas labai ryškus. Jis visiškai nenatūralistiškas ir labai prasmingas: stiprus ir gyvybės vertę jaučiantis žmogus – motina – saugo mažą ir silpną gyvybę. Šis kameriškas, aplinkoje neišsišokantis, amžinas vertybes teigiantis skulptoriaus Leono Striogos kūrinys spinduliuoja viltį, ramybę ir meilę.   

Teksto autorė: Rasa Žukienė

Leonas Strioga gimė 1930 m. Medžiočių kaime (Anykščių r.). 1950–1952 m. studijavo Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1952–1958 m. studijavo I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute (Sankt Peterburgas). Nuo 1959 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1980 m. skulptoriui suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, 2001 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2001 m. pelnė Įsimintiniausio Kauno menininko vardą. 2010 m. suteikta Kauno meno kūrėjų asociacijos premija. Leono Striogos kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno modernaus meno fondas, kiti kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

Kiti autoriai