1991-1993, varis, h 42.

Paukštis ir medis. 1991-1993. Varis, h-56. Kauno modernaus meno fondas.

1991-1993, varis, h 35.

Rimantas Šulskis. „Fauna“ (1979–1980)

Kaune, važiuojant Radvilėnų plentu, žvilgsnis paprastai nukrypsta į Zoologijos sodą, viliamės bent akies krašteliu pamatyti nors vieną jo gyventoją. Bet siūlau pažvelgti ir į kitą plento pusę. Ten verta netgi sustoti. Ąžuolyno žalumos fone stūkso keturi didžiuliai reljefai, pastatyti čia apie 1990-uosius metus. Tai kauniečio Rimanto Šulskio (1943–1995) kūriniai bendru pavadinimu „Fauna“, sukurti 1979–1980 metais. Pagal pirminį sumanymą jie turėjo puošti tuo metu statomo Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą Laisvės alėjoje. Pastato paskirtis nulėmė šių kūrinių temą. Bronzos reljefuose – fantastiški sutvėrimai, turintys ir žmogaus, ir gyvūno bruožų. Kodėl gi šiuos reljefus dabar matome visai kitoje Kauno vietoje? Gali būti, kad būtent mišrus figūrų pobūdis ir vaizdų paveikumas užkliuvo sovietinio meno cenzoriams, tose figūrose jie įžvelgė kažką jiems nesuprantamo ir paprasčiausiai uždraudė skulptoriui tęsti darbą. Keturi pabaigti, iš bronzos išlieti reljefai buvo pastatyti nuošalioje vietoje prie Zoologijos sodo ir Ąžuolyno. Kitos trys kompozicijos nebuvo išlietos iš bronzos. 

Pirmajame reljefe matoma vyriška figūra su paukščio galva. Tai „paukščiažmogis“ – Rimantui Šulskiui tipiškas dviejų skirtingų natūrų junginys ir vienas svarbiausių jo kūrybos motyvų. Skulptorius yra sukūręs dešimtis dekoratyvių skulptūrų su metaforišku žmogumi-paukščiu, kartais mielu, o kartais ir gąsdinančiu. Šiame reljefe vyro figūra pamažu perauga į paukštį palenkta galva. Keistai transformuotą kūną apgaubia rankos-sparnai. 

Antrasis reljefas vaizduoja jau kitokį žmogaus ir žvėries hibridą. Anatomiškai tiksliai nulipdytas nuogas žmogus turi neatpažįstamo žvėries galvą. Kompozicija didinga ir pilna vidinės energijos. Žmogus-žvėris atrodo įspraustas stačiakampio plote. Jis pavargęs, sugniužęs ir jau visai nepavojingas.

Trečiasis reljefas yra pats dekoratyviausias ir gana nelengvai interpretuojamas. Sparnuotasis žirgas skrenda virš paukščio, o gal jis tą paukštį užpuolė ir jau nugalėjo, dėl to abu tokie sustingę? Regis, skulptorius paliko daug vietos mūsų pačių interpretacijoms. Juk mene ne visada ir ne viskas gali ir turi būti racionaliai paaiškinta. 

Ketvirtajame kūrinyje vėl matome paukščio ir žmogaus hibridą. Pirmiausiai į akis krenta „paukštiškas“ siluetas, plėšrus snapas ir didžiulės pėdos. Bet po minutės akys pamato, kad paukščio kūnas – tai ir atletiškas žmogaus kūnas. Kojos ir torsas puikiai sumodeliuoti, matosi stiprūs raumenys, justi juose slypinti didelė jėga. Galiausiai supranti, kad tai – nei žmogus, nei paukštis; tai simbolinė figūra, sietina su kovos, veržlumo, pasipriešinimo ir grėsmės nuojautomis. Rimanto Šulskio reljefuose nuolat kaunasi gėris ir blogis. Galbūt skulptorius netiesiogiai išreiškė tai, kaip matė pasaulį ir savąjį laiką.

Rimantas Šulskis kūrė skulptūras, mėgo grafiką ir piešimą. Visa jo kūryba kupina emocijų, daugiausiai nerimo ir ekspresijos. Iš skulptoriaus sukurtų titaniškai stiprių, tikrovėje neegzistuojančių kūniškų pavidalų visada veržiasi jėga ir aistra, juose mãža susitaikymo ar pasidavimo. Tikrąsias, natūralias žmonių, gyvūnų formas menininkas nuolat perkūrinėjo ir papildė, pasitelkdamas neribotą savo fantaziją. Būdamas stiprus kaip graikų kalvis Hefaistas, Rimantas Šulskis buvo įvaldęs ypatingą, tik jam vienam įveikiamą technologiją – jis kalstė didžiulius vario lakštus, išgaudavo labai aukštus reljefus. Mėgo vaizduoti keistus, kartais vien dydžiu gąsdinančius žmonių, gyvūnų ir ornamentų junginius. Rimanto Šulskio kūrybos pasaulis vešėjo tikrovės ir fantazijos sankirtoje, jo susikurtos individualios mitologijos prieglobstyje.

Teksto autorė Rasa Žukienė

Rimantas Antanas Šulskis (1943–1995 m.) gimė Kaune. 1963 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą. Po mokyklos kurį laiką dirbo Kauno Pramprojekte (Pramoninės statybos projektavimo institutas). 1964–1967 m. tarnavo kariuomenėje. 1967–1968 m. dirbo Kauno pramonės ir statybos projektavimo institute techniku-braižytoju. 1968–1974 m. studijavo Dailės institute Vilniuje, Vaizduojamosios dailės fakultete, Skulptūros katedroje. 1974 m. baigė studijas institute, įgydamas dailininko skulptoriaus-pedagogo kvalifikaciją. 1975–1989 m. dirbo Kauno vaikų meno mokykloje. Nuo 1974 m. dalyvavo daugybėje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Buvo surengęs dvi personalines skulptūrų parodas: 1990 m. Kauno paveikslų galerijoje ir 1993 m. Šiuolaikinio meno centre (Vilnius). 

Kiti autoriai