Antanas Mončys gimė 1921 m. Lietuvoje, Mončių kaime, 30 km nuo Palangos, mokėsi Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, 1942-1943 m. studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete Kaune, iki vokiečiai aukštąją mokyklą uždarė.
Artėjant Raudonajai armijai 1944 m., dviračiu vedinas, A. Mončys iš Lietuvos pasitraukė į Vakarus.
1947-1949 m. studijavo skulptūrą Freiburgo meno mokykloje. Gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos valdžios stipendiją tolesnėms studijoms, žinias gilino Paryžiuje, kur lankė Osipo Zadkine’o Didžiosios lūšnos akademiją (Académie de la Grande Chaumiére).
1952 m. A. Mončys iškala 16 skulptūrų Šv. Marcelijaus bažnyčiai Laone. 1957 m. iš bronzos sukuria “Gaidį”, kuri pastatoma St. Gilles – Croix-de-Vie uosto aikštėje. 2011m. ši skulptūra, vietos valdžios iniciatyva, buvo atrestauruota ir vėl atstatyta.
1956-1958 m,. kartu su Marc’u Chagall’u bei broliais Joël ir Jan Marteliais atkūrė 20 chimerų Metzo katedrai.
Nuo 1952 iki 1993 m. A. Mončio akmens, bronzos, medžio, alebastro skulptūros buvo intensyviai pristatomos personalinėse, bendrose parodose įvairiose galerijose ir muziejuose Belgijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, JAV, Airijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, išskiriant vieną tokių, kaip “Naujosios skulptūros” paroda O. Rodeno muziejuje, Paryžiuje. 1959 m. parodą “Galerie Hermitage” Monte Karle, kurioje A. Mončys dalyvavo kartu su tapytoja Françoise Pène, globojo Monako princas Rainier III. Nuolatinėje tarptautinėje lauko ekspozicijoje 1965 m., surengtoje Italijoje, Šiuolaikinio meno muziejuje Legnane, A. Mončio skulptūros eksponuotos kartu su A. Pevsnerio, H. Moore’o, A. Calderio, H. Arpo ir kitų garsių menininkų darbais. Viena paskutiniųjų parodų, esant dar gyvam – tai 1992 metų paroda “Visions d’Europe”, surengta Eifelio bokšte, kurioje dalyvavo 50 menininkų, jų tarpe – lietuvis A. Mončys.
1973 – 1988 m. A. Mončys vadovavo skulptūros studijoms Paryžiaus universiteto tarptautiniame centre. 1977-1981 m. A. Mončys dėstė Europos meno akademijoje Tryre, 1983 m. vadovavo UNESCO skulptūros studijai Tulūzoje, Vasaros akademijai Wadgasene, “Art Atlantic” Vandėjoje. Priklausė Dailininkų namams (Maison des Artistes)
Paskutinis skulptoriaus kūrybos tarpsnis – kaukės. 1985 – 1986 m. iš įvairių medžiagų jų sukūrė apie 25. Pažintis su Afrikos meno kolekcininku Albert Safferis ir linksmi vaikystės prisiminimai įkvėpė A. Mončį jas daryti, įmontuojant į kaukę dar vieną vaikystės prisiminimą – švilpuką.
A. Mončio kūrinius yra įsigiję Lietuvos Nacionalinė dailės galerija, Soisson miesto muziejus, Champagne Mercier kompanija, Kennebunkporto pranciškonų vienuolynas, meno kolekcininkai JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Alžyre, pastaruoju dešimtmečiu – ir Lietuvoje. Viena tokių kolekcijų, nuolatos eksponuojama Tarptautiniame Viduržemio jūros regiono neurobiologijos institute INMED, Prancūzijoje.
Parengta pagal Loretos Birutės Turauskaitės tekstą A. Mončiui skirtoje internetinėje svetainėje www.antanasmoncys.com