Arvydas Gurevičius gimė 1951 m. Vidgiriuose, Marijampolės r. 1973–1978 m. studijavo Estijos dailės institute (dabar Estijos dailės akademija), metalo meno specialybę. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1978 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate. Vėliau – laisvas menininkas metalo plastikos srityje. Kuria juvelyriką, skulptūrą, grafiką: ekslibrisus, piešinius. Juvelyrikoje naudoja spalvotuosius, tauriuosius metalus, emalę, įvairius akmenis, dramblio kaulą. Yra sukūręs iškabų, segių, atminimo ženkliukų, medalių, suvenyrų ir kt. Surengęs daug personalinių taikomosios dailės parodų, dalyvavęs pasaulinėse konkursinėse parodose, pelnęs tarptautinius apdovanojimus (1977 m., 1987 m.). Gyveno ir kūrė Vilniuje, paskutiniaisiais metais persikėlė į kaimą Aukštaitijoje.

Paskutinioji 2014 m. paroda ne iš juvelyriškos srities, o – piešinių ekspozicija „Meditacija“. Autorius prisipažįsta, kad piešimo priemonės ir technika susiję su juvelyrika ir metalu: Arvydas Gurevičius išgauna šaltus atspalvius, įvairius tonus iš auksinės ir sidabrinės spalvos pudros, dirba kruopščiai, netgi smulkmeniškai kaip juvelyriškas, nors piešinių kompozicijos gana didelių formatų.

KMMF kolekcijos darbai: „Priesaika“ (piešinys), „Laiko stabdytoja“ (emalis), Žolinės (emalis), „Pieva išskrenda“ (mišri technika) – pasižymi šia autorine technika. Jų visų nuotaiką galima susieti su lietuvišku lyrizmu, kurio netrūksta viduriniosios kartos poezijoje. Pats autorius kuria eilėraščius, dažnai kelias eilutes įpina į piešinius, matyt kartu nesąmoningai įsipina ir lyriškas santykis su aplinka. Kone stačiakampės, apkūnios, bet apvalių kampų figūros glaudžiasi viena prie kitos, jausmingai pasvirusios įsilieja į smilgų pievą, dirvą arba tiesiasi kaip nendrės link dangaus, tarsi be šios panoraminės aplinkos neišsilaikytų drumzliname fone.