Edmundas Frėjus

10


Moters biustas
varis, h 64

Gervė
varis, h 64

Gervės
varis, h 117

Atminimo medalis „Andrius Vištelis“
Galvanoplastika, bronza, d 10

Atminimo medalis „Juozas Miliauskas“
Galvanoplastika, bronza, d 10

Atminimo medalis „Martynas Jankus“
Galvanoplastika, bronza, d 11

Atminimo medalis „Jurgis Mikšas“
Galvanoplastika, bronza, d 11

Atminimo medalis „Jonas Šliūpas“
Galvanoplastika, bronza, d 8,2

Atminimo medalis „Jonas Šliūpas“
Galvanoplastika, bronza, d 8,2

Atminimo medalis „Maironis“
Galvanoplastika, bronza, d 6,8

Atminimo medalis „Maironis“
Galvanoplastika, bronza, d 6,8

medalis
bronza

Klausytis garso įrašo

Edmundas Frėjus (1949–2009)

Atgimimo laikais, apie 1987–1988 metus, į Kauną iš Klaipėdos atvyko dirbti ir gyventi įdomus metalo skulptorius Edmundas Frėjus. Tuo metu jis buvo vertinamas už meistriškus ir funkcionalius metalo dirbinius, tam jis ir buvo pakviestas į Kauno radijo gamyklą „Banga“, kuri buvo įsikūrusi Prisikėlimo bažnyčios erdvėse. Jam buvo patikėti gamykliniai dalykai, susiję su metalo plastika. Visi greitai pamatė, kad tai labai nagingas, savito charakterio, išskirtinis ir ambicingas žmogus. Sovietiniais laikais visus stebino Frėjaus trykštantis optimizmas ir šypsena. Pradžioje skulptorius radijo gamykloje esančiose dirbtuvėse kūrė modelius sudėtingoms metalinėms detalėms, rankenoms, grotelėms ir kt. 

Jo bičiulis Henrikas Žukauskas prisimena: „Gamykloje garsas apie kalvį netruko pasklisti. Edmundas turėjo ganėtinai geras darbo sąlygas ir užsakymų jam netrūko. Tuo momentu, aišku, jo kūrybinė potencija pradėjo trykšte trykšti. Jo darbai stebino ne vieną daug mačiusį meno žinovą. Jis surengė Kaune personalinių parodų, jo darbus ekspertai vertino pačiu aukščiausiu lygiu. Stebino jo individualumas, asmeniškumas ir filosofija, kuri būdinga tik jam vienam. Jis jau buvo ne kalvis, jis buvo metalo meistras.“

Būtent Kaune jis sukūrė pagrindines metalo skulptūras: serijas „Drontai“, „Neskraidančios būtybės“, pavienių mitologizuoto ar biblinio žmogaus figūrų, itin daug moterų ir angelų skulptūrų. Tačiau išskirtinis čia, Prisikėlimo bažnyčioje, įvykęs netikėtas darbas. Tai atsitiko 1991 sausio 13-osios įvykių metu. Aukščiausioje Taryboje buvo priimtas sprendimas apdovanoti žuvusiuosius didvyrius Vyčio kryžiaus ordinais. Lietuvoje dar niekas neturėjo tokios ordinų kaldinimo patirties, net Monetų kalykla atsisakė imtis darbo. Užsienio bendrovėms buvo per staigūs terminai. 

Frėjus ir kiti jam talkinę darbuotojai žaibiškai ėmėsi šio reikalo: Frėjus sukūrė ordiną, jam padėjo skulptorius Aloyzas Jonušauskas (pakavimo ir graviravimo darbai) bei Henrikas Žukauskas (organizavimo darbai, raudonos ir juodos šilko juostos audimo užsakymas Kauno audinių gamykloje ir kt.). Vyčio ordino žvaigždė ir ordinas dengta emale su dvigubu kryžiumi buvo pagaminti laiku.

Be šito Lietuvai simbolinio kūrinio Edmundas Frėjus Kaune pradėjo kurti metalo objektus ir skulptūras parodoms. Tai buvo svarbus posūkis jo gyvenime. Galima sakyti, čia XX a. 10 deš. išsivystė jo meninė kūryba. Vieną po kito sukūręs metalo skulptūrų ciklus parodoms, jis greitai po parodų atidarymų išparduodavo meno objektus, o tada kurdavo toliau. Iki gyvenimo pabaigos buvo nepailstamai produktyvus, o paskutiniojoje savo parodoje „Gimę skraidyti“ (2009) atliko akciją – prieš žiūrovus matavosi savo nusikaldintus sparnus, dalino publikai metalo plunksnas. Šitas pavadinimas ir meninė akcija po mirties liko įstabiu jo kūrybos simboliu, ir 2021 metų retrospektyvinėje parodoje (įvykusioje netoli Prisikėlimo bažnyčios, buvusiame kino teatre „Daina“) visa tai vėl buvo prisiminta. 

Edmundas Frėjus gimė 1949 m. Tauragėje. Nuo 14 metų mokėsi kalvystės. 1976 m. baigė Telšių dailės technikumą (dabar – VDA Telšių fakultetas). Nuo 1983 m. dalyvavo Lietuvos ir Baltijos šalių medalių parodose. 1987 m. pradėjo dalyvauti medalių konkursuose. Lietuvos dailininkų sąjungos skelbtame konkurse „Lietuvių klasiko Maironio 125-osios metinės“ laimėjo I-ąją vietą. XX a. 10 deš. surengė personalinių metalo skulptūrų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Izraelyje, Bogotoje (Kolumbija), Čikagoje (JAV). 


Grįžti į pagrindinį žemėlapį

Kiti autoriai