Idėjos autorius: Giedrius Andziukevičius
Sudarytojai: Rasa Andriušytė-Žukienė, Giedrius Andziukevičius, Kristina Budrytė-Genevičė
Teksto autorė: Kristina Budrytė-Genevičė
Knygos dailininkas: Airida Rekštytė
Metai: 2012
Leidėjai: Giedrius Andziukevičius, Kauno modernaus meno fondas
Puslapių skaičius: 128
Viršeliai: kieti
Kalba: Lietuvių

Knyga išleista 2012 m. Joje publikuojami svarbiausi, visą kūrybinį kelią atspindintys, Vytauto Povilaičio darbai. Išsamią autoriaus kūrybinio kelio analizę atliko Kristina Budrytė-Genevičė. Knygoje taip pat publikuojami kitų tuo pačiu laikotarpiu kūrusių menininkų atsiminimai apie autorių – Alfonso Vilpišausko, Laimos Drazdauskaitės, Roberto Antinio, Leono Striogos, Eugenijaus Milūno ir kitų.
Tapytojas Vytautas Povilaitis (1927–2009 m.) – Lietuvos dailininkas modernistas, garsus ne tik kaip molbertinės tapybos virtuozas, bet ir sieninės tapybos, pano, vitražo, mozaikos menininkas. XX amžiaus šeštajame-devintajame dešimtmečiuose jis nutapė nemažai Kauno modernistinių peizažų, portretų, teminių kompozicijų, bet dar svarbiau tai, kad jau XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo tapyti abstrakcijas, taip atverdamas naują puslapį Lietuvos dailėje. Tuo metu mene dominavo primesto socrealizmo pseudokanonai, ir naujos kūrybos gūsiai sunkiai skynėsi kelius į parodų sales, bet labai domino meno visuomenę.

V. Povilaitis, per ilgą kūrybinį gyvenimą išbandęs ne vieną meninį stilių, anksti pradėjo mąstyti apie abstrakcijos galimybes. Dailininkas atrado impulsyvaus, emocingo abstrahavimo kelią, dažnai komponavo lietuvių koloristikai ir plastinės formos sampratai tolimus spalvos ir formos derinius, dar šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvo ryžtingai nutolęs nuo oficialiosios meninės septintojo–devintojo dešimtmečių tapybos paradigmos. Šiandien jis vertinamas kaip nepaprastai originalus ir gana vienišas tapytojas.