Rimantas Antanas Šulskis gimė 1943m. liepos 3 d. Kaune. 1963m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą. Po mokyklos kurį laiką dirbo Kauno Pramprojekte. 1964 -1967 m. tarnavo kariuomenėje. 1967-1968 m. dirbo Kauno pramonės ir statybos projektavimo institute techniku – braižytoju. 1968 – 1974 m. studijavo Dailės institute Vilniuje, Vaizduojamosios dailės fakultete, Skulptūros katedroje. 1974m. baigė studijas institute įgydamas dailininko skulptoriaus – pedagogo kvalifikaciją. 1975 – 1989 m. dirbo Kauno vaikų meno mokykloje.

Rimantas Antanas Šulskis (1943 – 1995) – vienas originaliausių ir įdomiausių šiuolaikinių Lietuvos skulptorių, išsiskiriantis labai individualizuota meninio mąstymo maniera bei išraiška. Jis išrado ir ištobulino unikalią vario kalstymo techniką kuri yra originali tiek Lietuvos, tiek pasauliniame mene. Menininkas taip pat kurė grafiką, tačiau tiek jo skulptūra, tiek monotipijos ir piešiniai, vis dar nėra plačiai žinomi ir įvertinti.

Paskutiniojo etapo R. A. Šulskio darbuose nuolat kartojasi tas pats motyvas, kuris įsismelkė į dailininko vaizdinių bei kūrybinių fantazijų pasaulį ir tarsi jį persekiojo neleisdamas nuo jo atitolti. Tai paukščio – laisves simbolio įvaizdis, kuris gana dažnai atsirasdavo ir 9 – o dešimtmečio vario reljefuose („ Karo paukštis“ (1976), „Paukštis“ (1986), „Varinė karalystė“ (1985) ir kt.).

Šį įvaizdį menininkas ypatingai pamėgo paskutiniaisiais gyvenimo metais: visi šio laikotarpio darbai susieti su stilizuoto paukščio – žmogaus metafora. Ji kaitaliojama pačiais netikėčiausiais variantais, įvedant biblines temas, krikščionišką simboliką, įjungiant archetipinius vaizdinius, pagonišką pasaulėjautą: „ Paukščio aukojimas“ (1993), „Paukštis ir medūza“ (1993), „Paukštis ir žmogus su uodega” (1993), „Sūnus palaidūnas“ (1994) ir kt.

Kodėl būtent paukščio įvaizdis tapo skulptoriui svarbiausiu? Vienareikšmiškai tai būtų gana sunku paaiškinti, nes žmogus simbolius, savo sielos atskambius, renkasi nesąmoningai, o galbūt jie ateina patys savaime, atsiliepdami į žmogiškosios sielos virpesius. Nuo seno paukštis dėl savo sparnų ir skrydžio laikytas tarpininku tarp žemės ir dangaus, nematerialių dalykų, pirmiausia sielos, įsikūnijimu.

Visi šie motyvai – žmogus, trokštantis nemirtingumo, paukštis, medis, laivas, įvairios mitinės būtybės: medūza, gyvatė ir kt. R. A. Šulskio skulptūrose persipina vienas su kitu į vieną lydinį sujungdami ir pagonišką, ir krikščionišką pasaulėjautas bei mitologinius įvaizdžius. R. A. Šulskio paukščiai – sužmogintos būtybės, savo laisva dvasia pakylėtos nuo tų žmogiškų siluetų, tarsi žinančios būties paslaptis, tyliam susikaupime įprasminančios laikiną egzistenciją. Jos kalba apie žmogaus ir gamtos vienovę, amžiną archajišką ryšį. Paukštis tarsi įkūnija gerąsias visatos jėgas. Jo tylus ženkliškas buvimas yra aukščiau žemiškos nykios žmogiškos būties, ją lenkia savo laisve, kuri nėra žmogaus išsvajotoji skrydžio, bet vidinė – sielos laisvė, ir jos menininkas siekė visą gyvenimą.

Parengta pagal internetinę svetainę www.sulskis.lt bei Donvinos Morėnaitės „Rimanto Antano Šulskio mokslinį katalogą“. Kaunas, 2002.